VejasMano gyvenimas, beribiai sapnai, prisiminimai keisti, kuriuos tu aplankai, mano minciu nepalieki tu, sugriaudama viska, kuo as gyvenu. Taip, viskas buvo seniai, tas juokas, tos svajones, kurias tu nuzudei, viskas liko kazkur toli praeityje, sudege, istirpo beprotiskam laike. Galbut diena, galbut vanduo, galbut tas keistas vejas, tas vejas, kuriuo mes taip tikejom, nusines mus ten, kur beprotiskas aukstis, kur nebuvo dar pakiles ne vienas paukstis. As tik noreciau kada nors susapnuoti tai, tai, kas jau buvo, o gal nebuvo visai, ir as tikiu tuo, kuo tikejom mes, sugris tas vejas ir vilti man atnes.
As lauksiu vel to vejo,
Kuriuo mes taip tikejom,
Pakilsiu vel kaip paukstis,
Pajusiu svaigu auksti.
Nepamirsau, ka reiskia dziaugsmas,